Kodėl atsiranda
maisto netoleravimas?
Kai yra sutrikusi imuninės sistemos
veikla arba padidėjęs virškinamojo
trakto pralaidumas, didesnis nepilnai
suskaidyto maisto dalelių kiekis
patenka į kraujotaką. Prieš tokias
maisto daleles organizmas pradeda
gaminti IgG antikūnus.
Kodėl atsiranda maisto netoleravimas?
Kai yra sutrikusi imuninės sistemos veikla arba padidėjęs virškinamojo trakto pralaidumas, didesnis nepilnai suskaidyto maisto dalelių kiekis patenka į kraujotaką. Prieš tokias maisto daleles organizmas pradeda gaminti IgG antikūnus.
Virškinamajame trakte
Viduriavimu, vidurių užkietėjimu,
skrandžio veiklos sutrikimu, pilvo
pūtimu, pykinimu, dirgliosios
žarnos sindromu.
Odoje
Niežuliu, bėrimu, egzema,
dilgėline, akne, žvyneline.
Judėjimo sistemoje
Sąnarių skausmais, artritu,
raumenų spazmais.
Kuo pasireiškia
maisto netoleravimas?
Nervų sistemoje
Galvos skausmais, migrena,
nerimu, depresija, lėtiniu
nuovargiu.
Kvėpavimo sistemoje
Astma, lėtine sloga, sinusitu.
Svorio problemos
Antsvoriu, svorio netekimu.
DĖMESIO!
Simptomai nėra pavojingi gyvybei ir gali būti pašalinti
eliminavus netoleruojamą produktą iš mitybos – išsitirkite!
Kuo pasireiškia maisto netoleravimas?
Virškinamajame trakte
Viduriavimu, vidurių užkietėjimu,
skrandžio veiklos sutrikimu, pilvo
pūtimu, pykinimu, dirgliosios
žarnos sindromu.
Odoje
Niežuliu, bėrimu, egzema,
dilgėline, akne, žvyneline.
Judėjimo sistemoje
Sąnarių skausmais, artritu,
raumenų spazmais.
Nervų sistemoje
Galvos skausmais, migrena,
nerimu, depresija, lėtiniu
nuovargiu.
Kvėpavimo sistemoje
Astma, lėtine sloga, sinusitu.
Svorio problemos
Antsvoriu, svorio netekimu.
DĖMESIO!
Simptomai nėra pavojingi gyvybei ir gali būti pašalinti eliminavus netoleruojamą produktą iš mitybos – išsitirkite!
Apie tyrimą
Apie tyrimą
Daugelis nespecifinių simptomų, tokių kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, nuovargis, pykinimas, migrena, astma, egzema, artritas ar nuovargis gali būti dėl daugelio priežasčių, viena iš jų – maisto netoleravimas. Dažnai būna sunku nustatyti pagrindinį dirgiklį, sukeliantį šiuos simptomus, todėl įprastos dietos, atsisakant vieno ar kito produkto, yra neefektyvios dėl labai skirtingų organizmo reakcijų. Imunoglobulinų G klasės antikūnų prieš maisto produktus bei jų priedus testas gali padėti nustatyti ar imuninių reakcijų sukeltas maisto netoleravimas kenkia sveikatai. Jeigu nustatoma imunoglobulinų G klasės antikūnų koncentracija prieš tam tikrą produktą yra didelė, to produkto eliminavimas iš mitybos gali palengvinti simptomus. Taigi, išsami imunoglobulinų G analizė gali padėti sudaryti individualiai labiausiai tinkamą dietą. Specialistai nerekomenduoja maisto netoleravimo tirti jaunesniems nei 2 metai vaikams, nes šiuo periodu imuninė sistema dar tik formuojasi.
Maisto netoleravimas
Maisto netoleravimas (ar padidėjęs jautrumas maistui) yra žalinga reakcija į maistą ir maisto priedus. Ši reakcija gali būti sukelta įvairių priežasčių: laktozės ar histamino netoleravimas, maisto priedai (glutamatai, sulfitai, vazoaktyvūs aminai), toksinai arba imonoglobulinų G sukeltos imuninės reakcijos.
Maisto netoleravimas skiriasi nuo imunoglobulinų E sukeltos maisto alergijos (1 tipo alergija) nes simptomai pasireiškia vėliau, yra lėtinio pobūdžio ir išplitę. Klasikinės imunoglobulinų E sukeltos alerginės reakcijos metu, pavartojus alergizuojančio maisto įvyksta greitas histamino išsiskyrimas ir pasireiškia tokie simptomai: dilgčiojimas burnoje, dilgėlinis bėrimas, veido, lūpų, liežuvio ir gerklės tinimas. Sunki alerginė reakcija (anafilaksija) gali sukelti ūmų kvėpavimo sutrikimą, kraujo spaudimo kritimą ir pavojų gyvybei. Esant imonoglobulinų G sukeltam maisto netoleravimui, simptomai pasireiškia vėliau – po kelių valandų ar net dienų. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, pykinimas, skrandžio skausmas, dirglios žarnos sindromas, migrena, astma, sąnarių skausmai, sutrikusi koncentracija, odos pakitimai, svorio kritimas arba augimas.
Imunoglobulinų G sukeltas maisto netoleravimas yra pagrįstas imuninių kompleksų susidarymu. Dalinai suvirškinto maisto komponentai patenka į kraujotaką ir sukelia IgG antikūnų gamybą bei antigenų – antikūnų kompleksų formavimąsi. Jeigu imuniniai kompleksai pilnai nepasišalina, tai kaupiasi audiniuose, sukeldami uždegimą. Pacientai, kurių imuninė sistema yra pažeista ar padidėjęs žarnų sienelės pralaidumas (dirglios žarnos sindromas), yra ypatingai linkę į tokias uždegimines reakcijas. Dirglios žarnos sindromą gali sukelti dėl mitybos padidėjęs žarnyno rūgštingumas, vaistai, infekcijos, konservantai, alkoholis, nikotinas, stresas ir kiti faktoriai. Imuniniai kompleksai dažniausiai kaupiasi tuose audiniuose, kurie jau yra pažeisti ar vyksta uždegimas, dėl ligos, infekcijos ar aplinkos toksinų, ir sukelia uždegimo sustiprėjimą bei lėtinius simptomus.
Dažniausiai simptomų palengvinimui tam tikrą laiką yra skiriama eliminacinė dieta. Iš mitybos yra pašalinami tie produktai, prieš kuriuos buvo nustatytos didelės IgG antikūnų koncentracijos. Žarnyno floros pagerinimas taip pat gali sumažinti sienelių pralaidumą maisto antigenams.
IgG Subklasės
IgG antikūnai turi įvairias funkcijas: antigenų neutralizavimas, komplemento sistemos aktyvacija, antigenų paruošimas sunaikinimui (opsonizacija) ir fagocitų prisijungimui. IgG keturios skirtingos subklasės turi skirtingas funkcijas. IgG1, IgG3 ir IgG2 (tik šiek tiek silpniau) pasižymi uždegimą palaikančiu veikimu dėl jų gebėjimo aktyvuoti komplementą ir stiprių opsonizuojančių savybių. IgG4 pasižymi apsauginiu priešuždegiminiu veikimu. IgG4 vaidiną apsauginį vaidmenį pirmo tipo alergijoje veikdami kaip IgE antagonistai. Jie sukelia histamino atsipalaidavimą, tačiau daug silpniau negu IgE. Todėl IgG4 antikūnai gali sukelti alergijos simptomus ypač histamino netoleruojantiems pacientams. Tačiau su lėtinio uždegimo procesais yra susiję tiktais IgG1, IgG2, ir IgG3. Kadangi IgG4 antikūnai sudaro tik nedidelę dalį visų IgG, bendras IgG testas yra tinkamas nustatyti uždegimą palaikančių IgG1, IgG2, ir IgG3 antikūnų kiekiui.
Galvos skausmas ir migrena
Migreną sukelia įvairios priežastys, bet yra žinoma, kad maistas gali sukelti arba apsunkinti priepuolį. Jau 1930 metais buvo nustatyti eliminacinės dietos privalumai. Dabartinėse studijose eliminacinės dietos, pagrįstos IgG kiekiu, demonstruoja ryškų teigiamą efektą, tokį kaip retesnis galvos skausmas, sumažėjęs migrenos priepuolių skaičius, trukmė ir sunkumas. Tolimesnėse studijose buvo lyginami 56 migrena sergantys žmonės su tokio pat dydžio kontroline grupe. Sergantiems migrena ženkliai dažniau buvo rasti IgG prieš maisto produktus. Pritaikius eliminacinę dietą, migrena buvo kontroliuojama nenaudojant vaistų.
Artritas
Ilgą laiką buvo žinoma, kad maisto netoleravimas yra artritą sukeliantis faktorius. Studijoje, kurioje tirti 22 pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, pritaikius eliminacinę dietą 91% simptomai palengvėjo. Grįžus prie įprastinės mitybos simptomai vėl pablogėjo visiems išskyrus vieną pacientą.
Dirglaus žarnyno sindromas
Dirglaus žarnyno sindromas yra labiausiai paplitęs funkcinis virškinimo sistemos sutrikimas, pasireiškiantis 12%-22% populiacijos. Liga yra nepilnai ištirta, tačiau maisto netoleravimas yra svarbus patogenezės veiksnys. Specifinis maistas gali išprovokuoti simptomus, o pacientai, gydomi dieta, dažnai jaučia pagerėjimą. Studijoje, kurioje tirta 150 pacientų, laikantis eliminacinės dietos, paremtos IgG antikūnų nustatymu, 26% simptomai palengvėjo.
Uždegiminės žarnyno ligos
Atliktoje retrospektyvinėje studijoje, kurioje dalyvavo 112 pacientų, sergančių uždegimine žarnyno liga (79 Crohn‘o liga ir 33 su opiniu kolitu), ir 266 sveiki asmenys, parodė, kad pacientams, sergantiems uždegimine žarnyno liga, yra žymiai dažniau nustatomi IgG antikūnai prieš tam tikrus maisto produktus ir tai gali būti panaudota eliminacinės dietos sukūrimui. Tolimesnės studijos parodė, kad Crohn‘o liga sergantiems pacientams nustatoma didesnė IgG antikūnų koncentracija prieš maisto produktus (pvz. mielės ar lydytas sūris) negu kontrolinei grupei. Po tyrimo paaiškėjo, kad mitybos sureguliavimas, remiantis cirkuliuojančių IgG antikūnų prieš maisto antigenus kiekiu, gerokai palengvina simptomus.
Astma ir atopinis dermatitas
Padidėję IgG antikūnų kiekiai prieš maistą ir maisto priedus taip pat nustatyti astma ir atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms. Pavyzdžiui, 125 pacientams, kuriems alergija pasireiškia astma, dermatitu arba virškinimo sistemos sutrikimais, buvo nustatyti ženklūs IgG prieš jautieną kiekiai, o taip pat ir IgA, kartais net nesant specifinių IgE. Eliminacinė dieta palengvino simptomus visiems alergiškiems pacientams. Kitoje studijoje nustatytas ženklus IgE ir IgG kiekio padidėjimas pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, lyginant su kontroline grupe.
Autizmas
Autizmo priežastys nėra gerai žinomos, tačiau dietiniai apribojimai yra naudingi ir būtini norint siekti teigiamų rezultatų. Dažniausiai iš mitybos yra pašalinami pienas ir pieno produktai, kviečiai ir kiti gliuteno turintys produktai, cukrus, šokoladas, konservantai, dažikliai. Individualus IgG ir IgE ištyrimas gali nustatyti ir kitus netinkamus vartoti produktus. Ištyrus 36 autizmu sergančius kūdikius, buvo rasti dideli kiekiai IgG antikūnų prieš pieno baltymus palyginus su kontroline grupe. Pritaikius eliminacinę dietą, elgsenos simptomai pagerėjo. Tai leidžia manyti, kad yra ryšys tarp maisto alergijos ir autizmo.
IgG tyrimų diagnostinė vertė
Yra įvairių nuomonių apie IgG antikūnų testo naudą diagnozuojant maisto netoleravimą. Tačiau, skirtingos studijos, ištyrusios keletą tūkstančių pacientų, nustatė, kad antikūnų kiekio nustatymas gali būti naudingas identifikuojant maisto netoleravimą ir taikant gydymą. Statistiškai įvertinta, kad maisto produktų, prieš kuriuos nustatyta ryški antikūnų reakcija, eliminacija iš mitybos palengvina simptomus arba skatina visišką pasveikimą. Plati internetinė studija įrodė, kad IgG antikūnų prieš maisto produktus nustatymas turi diagnostinę ir klinikinę vertę. IgG nustatymas yra naudingas kuriant eliminacines dietas.
IgG nustatymas
IgG antikūnai prieš skirtingus maisto produktus ir maisto priedus gali būti lengvai nustatomi imunologiniais metodais. Imunoblotas yra ypatingai tinkamas tyrimas, nes vienu metu galima ištirti šimtus skirtingų parametrų atliekant ypatingai platų skriningą. Tai yra ypatingai svarbu maisto netoleravime nes simptomai yra lėtiniai ir linkę pasireikšti vėliau, todėl gali būti sunku juos susieti su tam tikro konkretaus produkto vartojimu.
Naudojant EUROLINE technologiją, vienu metu gali būti tiriami IgG antikūnai prieš 108 arba 216 maisto produktus. Juostelėje esantys produktai yra suskirstyti į kategorijas: gliuteno turintys grūdai, gliuteno neturintys grūdai ir alternatyvus maistas, mėsa, pieno produktai ir kiaušiniai, vaisiai, žolelės ir prieskoniai, riešutai ir sėklos, daržovės, ankštiniai augalai, salotos, grybai, žuvis ir jūros gėrybės, ir kiti produktai, tokie kaip mielės, medus, kava ir juoda arbata. Testui reikia labai mažo serumo kiekio – tik 40 mikrolitrų 108 rezultatams. Analizuojant 22 pacientus, vieno tyrimo metu per 4,5 valandos galima gauti 2376 rezultatus. Rezultatai vertinami pusiau kiekybiškai, naudojant keturis kalibratorius, atitinkančius PSO referentinį serumą 1-ą IRP 67/86. Siekiant pagerinti viso proceso produktyvumą, viskas nuo mėginio paėmimo, inkubacijos, vertinimo ir rezultatų gavimo gali būti automatizuota (pvz. naudojant EUROBlotOne prietaisą su EUROlineScan programa).
Perspektyvos
IgG antikūnų prieš maistą ir maisto priedus nustatymas gali būti taikomas diagnozuojant pacientus, turinčius lėtinių, su maistu susijusių sveikatos problemų. Tačiau, nors nėra patikimai nustatyto ryšio tarp lėtinių uždegiminių ligų ir maistui specifinių IgG antikūnų, dauguma studijų rodo, kad ryšys yra ir eliminacinės dietos gali palengvinti simptomus. Todėl pacientai, su nespecifiniais virškinimo sistemos ar kitais simptomais, kurie yra neaiškios priežasties, gali turėti naudą iš IgG tyrimo ir atitinkamos eliminacinės dietos. Taip pat kaip klasikinės IgE alergijos tyrimai, IgG rezultatai visada turi būti interpretuojami kartu su kitų testų rezultatais. Tolimesnės studijos padės išaiškinti maisto specifinių IgG antikūnų reikšmę esant žarnyno sutrikimams.
Literatūros sąrašas
1. Alpay K, Ertas M, Orhan EK, Ustay DK, Lieners C, Baykan B. Diet restriction in migraine, based on IgG against foods: a clinical double-blind, randomised, cross-over trial. Cephalalgia. 2010 Jul;30(7):829-37. doi: 10.1177/0333102410361404. Epub 2010 Mar 10.
2. Arroyave Hernández CM, Echavarría Pinto M, Hernández Montiel HL. Food allergy mediated by IgG antibodies associated with migraine in adults. Rev Alerg Mex. 2007 Sep-Oct;54(5):162-8. Erratum in: Rev Alerg Mex. 2010 Mar-Apr;57(2):49. Echevarría Pinto, Mauro.
3. Awazuhara H, Kawai H, Maruchi N. Major allergens in soybean and clinical significance of IgG4 antibodies investigated by IgE- and IgG4-immunoblotting with sera from soybean-sensitive patients. Clin Exp Allergy. 1997 Mar;27(3):325-32.
4. Aydinlar EI, Dikmen PY, Tiftikci A, Saruc M, Aksu M, Gunsoy HG, Tozun N. IgG-based elimination diet in migraine plus irritable bowel syndrome. Headache. 2013 Mar;53(3):514-25. doi: 10.1111/j.1526-4610.2012.02296.x. Epub 2012 Dec 6.
5. Bentz S, Hausmann M, Piberger H, Kellermeier S, Paul S, Held L, Falk W, Obermeier F, Fried M, Schölmerich J, Rogler G. Digestion. Clinical relevance of IgG antibodies against food antigens in Crohn's disease: a double-blind cross-over diet intervention study. 2010;81(4):252-64. doi: 10.1159/000264649. Epub 2010 Jan 30.
6. Bernardi D, Borghesan F, Faggian D, Bianchi FC, Favero E, Billeri L, Plebani M. Time to reconsider the clinical value of immunoglobulin G4 to foods? Clin Chem Lab Med. 2008;46(5):687-90.
7. Bischoff SC, Herrmann A, Manns MP. Prevalence of adverse reactions to food in patients with gastrointestinal disease. Allergy. 1996 Nov;51(11):811-8.
8. Cai C, Shen J, Zhao D, Qiao Y, Xu A, Jin S, Ran Z, Zheng Q. Serological investigation of food specific immunoglobulin G antibodies in patients with inflammatory bowel diseases. PLoS One. 2014 Nov 13;9(11):e112154. doi: 10.1371/journal.pone.0112154. eCollection 2014.
9. Calderon TE, Ferrero M, Marino GM, Cordoba A, Beltramo D, Muino JC, Rabinovich GA, Romero MD. Meat-specific IgG and IgA antibodies coexist with IgE antibodies in sera from allergic patients: clinical association and modulation by exclusion diet. J Biol Regul Homeost Agents. 2010 Jul-Sep;24(3):261-71.
10. Codina RM, Calderón E, Lockey RF, Fernández-Caldas E, Rama R. Specific immunoglobulins to soybean hull allergens in soybean asthma. Chest. 1997 Jan;111(1):75-80.
11. Drisko J, Bischoff B, Hall M, McCallum R. Treating irritable bowel syndrome with a food elimination diet followed by food challenge and probiotics. J Am Coll Nutr. 2006 Dec;25(6):514-22.
12. Duchateau J, Michils A, Lambert J, Gossart B, Casimir G. Anti-betalactoglobulin IgG antibodies bind to a specific profile of epitopes when patients are allergic to cow's milk proteins. Clin Exp Allergy. 1998 Jul;28(7):824-33.
13. el Rafei A, Peters SM, Harris N, Bellanti JA. Diagnostic value of IgG4 measurements in patients with food allergy. Ann Allergy. 1989 Feb;62(2):94-9.
14. Gaby AR. The role of hidden food allergy/intolerance in chronic disease. Altern Med Rev. 1998 Apr;3(2):90-100.
15. Germano P, Pezzini A, Boccagni P, Zanoni G, Tridente G. Specific humoral response to cows' milk proteins and ovalbumin in children with atopic dermatitis. Int J Clin Lab Res. 1993;23(4):206-11.
16. Haddad ZH, Vetter M, Friedmann J, Sainz C, Brunner E. Detection and kinetics of antigenspecific IgE and IgG immune complexes in food allergy. Ann Allergy. 1983 Aug;51(2 Pt 2):255.
17. Halpern GM, Scott JR. Non-IgE antibody mediated mechanisms in food allergy. Ann Allergy. 1987 Jan;58(1):14-27. Review.
18. Arroyave Hernández CM, Echavarría Pinto M, Hernández Montiel HL. Food allergy mediated by IgG antibodies associated with migraine in adults. Rev Alerg Mex. 2007 Sep-Oct;54(5):162-8. Erratum in: Rev Alerg Mex. 2010 Mar-Apr;57(2):49. Echevarría Pinto, Mauro.
19. Jones VA, McLaughlan P, Shorthouse M, Workman E, Hunter JO. Food intolerance: a major factor in the pathogenesis of irritable bowel syndrome. Lancet. 1982 Nov 20;2(8308):1115-7.
20. Kawaguchi T, Mori M, Saito K, Suga Y, Hashimoto M, Sako M, Yoshimura N, Uo M, Danjo K, Ikenoue Y, Oomura K, Shinozaki J, Mitsui A, Kajiura T, Suzuki M, Takazoe M. Food antigeninduced immune responses in Crohn's disease patients and experimental colitis mice. J Gastroenterol. 2015 Apr;50(4):394-405. doi: 10.1007/s00535-014-0981-8. Epub 2014 Aug 7.
21. Kidd PM. Autism, an extreme challenge to integrative medicine. Part 2: medical management. Altern Med Rev. 2002 Dec;7(6):472-99.
22. Lindberg E, Magnusson KE, Tysk C, Järnerot G. Antibody (IgG, IgA, and IgM) to baker's yeast (Saccharomyces cerevisiae), yeast mannan, gliadin, ovalbumin and betalactoglobulin in monozygotic twins with inflammatory bowel disease. Gut. 1992 Jul;33(7):909-13.
23. Lucarelli S, Frediani T, Zingoni AM, Ferruzzi F, Giardini O, Quintieri F, Barbato M, D'Eufemia P, Cardi E. Food allergy and infantile autism. Panminerva Med. 1995 Sep;37(3):137-41.
24. Mitchell N, Hewitt CE, Jayakody S, Islam M, Adamson J, Watt I, Torgerson DJ. Randomised controlled trial of food elimination diet based on IgG antibodies for the prevention of migraine like headaches. Nutr J. 2011 Aug 11;10:85. doi: 10.1186/1475-2891-10-85.
25. Mullin GE, Swift KM, Lipski L, Turnbull LK, Rampertab SD. Testing for food reactions: the good, the bad, and the ugly. Nutr Clin Pract. 2010 Apr;25(2):192-8. doi: 10.1177/0884533610362696.
26. Nanda R, James R, Smith H, Dudley CR, Jewell DP. Food intolerance and the irritable bowel syndrome. Gut. 1989 Aug;30(8):1099-104.
27. Shakib F, Brown HM, Phelps A, Redhead R. Study of IgG sub-class antibodies in patients with milk intolerance. Clin Allergy. 1986 Sep;16(5):451-8.
28. Shakib F, McLaughlan P, Stanworth DR, Smith E, Fairburn E. Elevated serum IgE and IgG4 in patients with atopic dermatitis. Br J Dermatol. 1977 Jul;97(1):59-63.
29. Volpi N, Maccari F. Serum IgG responses to food antigens in the italian population evaluated by highly sensitive and specific ELISA test. J Immunoassay Immunochem. 2009;30(1):51-69. doi: 10.1080/15321810802571903.
30. Zar S, Benson MJ, Kumar D. Food-specific serum IgG4 and IgE titers to common food antigens in irritable bowel syndrome. Am J Gastroenterol. 2005 Jul;100(7):1550-7.
Dr. Thomas Pfeiffer, Liubekas, Vokietija
www.medlabmagazine.com • DIAGNOSTICS / FOOD-SPECIFIC IgG TITERS
Galite pasirinkti 54, 108 arba 216 maisto produktų netoleravimo tyrimą
Galite pasirinkti 54, 108 arba 216 maisto produktų netoleravimo tyrimą
Grūdai, turintys glitimo |
Avižiniai miltai 54,108 |
Gliutenas 54,108 |
Kvietiniai miltai 54,108 |
Miežiniai miltai 54,108 |
Ruginiai miltai 54,108 |
Spelta 108 |
Grūdai be glitimo ir alternatyvus maistas |
Grikių miltai 54,108 |
Kukurūzai 54,108 |
Linų sėmenys 108 |
Rapsai |
Ryžiai 54,108 |
Saldžioji ceratonija |
Soros 108 |
Mėsa |
Antiena |
Arklys |
Aviena 108 |
Jautiena 54,108 |
Kalakutiena 108 |
Kiauliena 54,108 |
Ožka |
Patarškiniai |
Putpelė |
Stirniena |
Strutiena |
Triušis |
Vištiena 54,108 |
Žąsiena |
Pieno produktai ir kiaušiniai |
Apdirbtas sūris 54 |
Avies pienas 108 |
Avies pieno sūris 108 |
Beta-Laktoglobulinas 54 |
Ementalio sūris |
Grūdėta varškė |
Jogurtas 108 |
Kamamberto sūris |
Karvės pienas 54,108 |
Kazeinas 54 |
Kefyras |
Kiaušinio baltymas (Vištos) 54,108 |
Kiaušinio trynys (Vištos) 54,108 |
Krešinto pieno sūris |
Mocarela |
Ožkos pienas 54,108 |
Ožkos sūris 108 |
Sviestas |
Vaisiai |
Abrikosai 108 |
Agrastai |
Ananasas 108 |
Apelsinai 54,108 |
Arbūzas 108 |
Avietės |
Avokadas 108 |
Bananai 54,108 |
Braškės 108 |
Citrina 108 |
Datulės 108 |
Erškėtis 108 |
Figos 54 |
Gervuogės |
Granatas |
Greipfrutas 108 |
Juodieji serbentai |
Kiviai 54,108 |
Kriaušės 108 |
Ličiai |
Mangai |
Mėlynės |
Melionas (kantalupa) |
Melionas |
Nektarinas 108 |
Obuoliai 54,108 |
Papaja |
Persikai 108 |
Raudonieji serbentai |
Razinos |
Slyva 108 |
Spanguolės |
Vynuogės (žal./ mėlyn.) 54,108 |
Vyšnia 108 |
Žalioji citrina |
Prieskoninės žolelės ir prieskoniai |
Aguonų sėklos 108 |
Anyžius |
Apyniai |
Bazilikas 108 |
Ramunėlė |
Cinamonas 108 |
Česnakas 54,108 |
Čiobrelis 108 |
Garstyčių sėklos 54,108 |
Gvazdikėliai |
Imbieras |
Kajeno pipiras |
Kalendra |
Kaparėliai |
Karis 54 |
Kmynai |
Krapai |
Laiškinis česnakas |
Lauro lapai |
Mairūnas |
Mėta |
Muskato riešutas 108 |
Peletrūnas |
Petražolė 108 |
Pipirai (juod./ balt.) 54,108 |
Pipirmėtė 108 |
Raudonėlis 108 |
Rozmarinas 108 |
Šafranas |
Šalavijas |
Vanilė 54,108 |
Riešutai ir sėklos |
Anakardžio riešutai 108 |
Brazilinė bertoletija |
Graikiški riešutai 54,108 |
Kakavos pupelės 54,108 |
Kaštonai |
Kedro riešutai |
Kokosas 108 |
Kola riešutai |
Lazdyno riešutai 54,108 |
Makadamijos riešutai |
Migdolai 54,108 |
Pistacijos 108 |
Saulėgrąžų sėklos 108 |
Sezamai 108 |
Žemės riešutai 54,108 |
Daržovės |
Agurkai 108 |
Alyvuogės 108 |
Artišokas 108 |
Askaloninis česnakas |
Baklažanas 108 |
Baltasis kopūstas 54 |
Bambuko ūgliai |
Briuselio kopūstai |
Brokolis 54,108 |
Bulvės 54,108 |
Burokėlis 108 |
Cukinija 108 |
Čili pipiras 108 |
Kalafijoras |
Kininis kopūstas |
Krienai 108 |
Lapinis burokėlis |
Lapinis kopūstas |
Moliūgas |
Morkos 54,108 |
Pankolis |
Paprika 108 |
Pomidorai 54,108 |
Poras 54,108 |
Raudonasis kopūstas 108 |
Ridikas |
Ropė 108 |
Saldymedžio šaknis |
Saldžioji bulvė (batatas) |
Salieras 108 |
Savojos kopūstas |
Sėjamieji žirniai |
Svogūnas 54,108 |
Šparagai 108 |
Špinatai 108 |
Topinambas |
Vynmedžių lapai |
Ankštiniai |
Avinžirniai 54 |
Baltosios pupelės 54,108 |
Daržinė pupelė |
Lęšiai 54,108 |
Pupos |
Sojos pupelės 54,108 |
Spindulinė pupuolė |
Šparaginės pupelės 54,108 |
Žirneliai 108 |
Salotos |
Aisbergo salotos |
Gražgarstė (rukola) |
Salotinė sultenė 108 |
Salota 108 |
Trūkažolė (cikorija) |
Grybai |
Grybų mišinys 1: gluosninė kreivabudė, pievagrybiai, Shiitake grybai, voveraitės 54,108 |
Grybų mišinys 2: rudakepuris aksombaravykis, baravykas 108 |
Žuvis ir jūrų gėrybės |
Ančiuviai 108 |
Aštuonkojis |
Austrės |
Dorada |
Gėlavandenis vėžys 108 |
Ikrai |
Juodadėmė menkė 54 |
Jūros ešerys |
Jūrų liežuvis 108 |
Kalmaras |
Kardžuvė 108 |
Karpis |
Krabas |
Krevetės 54,108 |
Lašiša 54,108 |
Lydeka |
Menkė 108 |
Moliuskai 108 |
Omaras |
Otas |
Sardinės |
Silkė |
Skumbrė |
Tunas 54,108 |
Ungurys |
Upėtakis 108 |
Vandenyno ešerys |
Kita |
Agar-agar |
Alaus mielės 108 |
Alijošius |
Dygminų aliejus |
Juodoji arbata 54,108 |
Kava 54,108 |
Kepimo mielės 54 |
Kepimo milteliai 108 |
Medus 54,108 |
Žalioji arbata |
Grūdai, turintys glitimo |
Avižiniai miltai 54 |
Gliutenas 54 |
Kvietiniai miltai 54 |
Miežiniai miltai 54 |
Ruginiai miltai 54 |
Spelta |
Grūdai be glitimo ir alternatyvus maistas |
Grikių miltai 54 |
Kukurūzai 54 |
Linų sėmenys |
Ryžiai 54 |
Soros |
Mėsa |
Aviena |
Jautiena 54 |
Kalakutiena |
Kiauliena 54 |
Vištiena 54 |
Pieno produktai ir kiaušiniai |
Avies pienas |
Avies pieno sūris |
Jogurtas |
Karvės pienas 54 |
Kiaušinio baltymas (Vištos) 54 |
Kiaušinio trynys (Vištos) 54 |
Ožkos pienas 54 |
Ožkos sūris |
Vaisiai |
Abrikosai |
Ananasas |
Apelsinai 54 |
Arbūzas |
Bananai 54 |
Braškės |
Citrina |
Datulės |
Greipfrutas |
Kiviai 54 |
Kriaušės |
Nektarinas |
Obuoliai 54 |
Persikai |
Slyva |
Vynuogės (žal./ mėlyn.) 54 |
Vyšnia |
Prieskoninės žolelės ir prieskoniai |
Aguonų sėklos |
Bazilikas |
Cinamonas |
Česnakas 54 |
Čiobrelis |
Garstyčių sėklos 54 |
Muskato riešutas |
Petražolė |
Pipirai (juod./ balt.) 54 |
Pipirmėtė |
Raudonėlis |
Rozmarinas |
Vanilė 54 |
Riešutai ir sėklos |
Anakardžio riešutai |
Graikiški riešutai 54 |
Kakavos pupelės 54 |
Kokosas |
Lazdyno riešutai 54 |
Migdolai 54 |
Pistacijos |
Saulėgrąžų sėklos |
Sezamai |
Žemės riešutai 54 |
Daržovės |
Agurkai |
Alyvuogės |
Artišokas |
Baklažanas |
Brokolis 54 |
Bulvės 54 |
Burokėlis |
Cukinija |
Čili pipiras |
Krienai |
Morkos 54 |
Paprika |
Pomidorai 54 |
Poras 54 |
Raudonasis kopūstas |
Ropė |
Salieras |
Svogūnas 54 |
Šparagai |
Špinatai |
Ankštiniai |
Baltosios pupelės 54 |
Lęšiai 54 |
Sojos pupelės 54 |
Šparaginės pupelės 54 |
Žirneliai |
Salotos |
Salotinė sultenė |
Salota |
Grybai |
Grybų mišinys 1: gluosninė kreivabudė, pievagrybiai, Shiitake grybai, voveraitės 54 |
Grybų mišinys 2: rudakepuris aksombaravykis, baravykas |
Žuvis ir jūrų gėrybės |
Ančiuviai |
Gėlavandenis vėžys |
Jūrų liežuvis |
Kardžuvė |
Krevetės 54 |
Lašiša 54 |
Menkė |
Moliuskai |
Tunas 54 |
Upėtakis |
Kita |
Alaus mielės |
Juodoji arbata 54 |
Kava 54 |
Kepimo milteliai |
Medus 54 |
Grūdai, turintys glitimo |
Avižiniai miltai 54,108 |
Gliutenas 108 |
Kvietiniai miltai 108 |
Miežiniai miltai 108 |
Ruginiai miltai 108 |
Grūdai be glitimo ir alternatyvus maistas |
Grikių miltai 108 |
Kukurūzai 108 |
Ryžiai 108 |
Mėsa |
Jautiena 108 |
Kiauliena 108 |
Vištiena 108 |
Pieno produktai ir kiaušiniai |
Apdirbtas sūris |
Beta-Laktoglobulinas |
Karvės pienas 108 |
Kazeinas |
Kiaušinio baltymas (Vištos) 108 |
Kiaušinio trynys (Vištos) 108 |
Ožkos pienas 108 |
Vaisiai |
Apelsinai 108 |
Bananai 108 |
Figos |
Kiviai 108 |
Obuoliai 108 |
Vynuogės (žal./ mėlyn.) 108 |
Prieskoninės žolelės ir prieskoniai |
Česnakas 108 |
Garstyčių sėklos 108 |
Karis |
Pipirai (juod./ balt.) 108 |
Vanilė 108 |
Riešutai ir sėklos |
Graikiški riešutai 108 |
Kakavos pupelės 108 |
Lazdyno riešutai 108 |
Migdolai 108 |
Žemės riešutai 108 |
Daržovės |
Baltasis kopūstas |
Brokolis 108 |
Bulvės 108 |
Morkos 108 |
Pankolis |
Pomidorai 108 |
Poras 108 |
Svogūnas 108 |
Ankštiniai |
Baltosios pupelės 108 |
Lęšiai 108 |
Sojos pupelės 108 |
Šparaginės pupelės 108 |
Grybai |
Grybų mišinys 1: gluosninė kreivabudė, pievagrybiai, Shiitake grybai, voveraitės 108 |
Žuvis ir jūrų gėrybės |
Krevetės 108 |
Lašiša 108 |
Tunas 108 |
Kita |
Juodoji arbata 108 |
Kava 108 |
Kepimo mielės |
Medus 108 |
Pastaba: visi aukščiau išvardinti maisto produktai yra 216 maisto produktų tyrimo paletėje, produktai esantys 54 ir 108 maisto produktų paletėse pažymėti atitinkamu skaičiumi.
Tyrimą galima atlikti vienoje iš šių laboratorijų
Dėl informacijos apie tyrimų kainas kreipkitės į pasirinktą laboratoriją
Tyrimą galima atlikti vienoje iš šių laboratorijų
Dėl informacijos apie tyrimų kainas kreipkitės į pasirinktą laboratoriją
Dėmesio!
Kviečiame prisijungti prie žmonių, mėgstančių mūsų Facebook puslapį.
© 2018-2024 Visos teisės saugomos.